Vakar Šiaulių fotografijos muziejuje įvyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose tyrinėjome, kaip, pasitelkdami menines priemones, galime kurti tarpusavio santykius, ne verbaliniu būdu paskatinti bendravimą, minčių raišką. Dirbtuvėse dalyvavo slaugos bei paslaugas į namus teikiančios darbuotojos. Jos kasdienybėje susiduria su dideliu emociniu, psichologiniu krūviu, kur bendravimas ir santykio kūrimas yra būtina sąlyga.
Maždaug pusė dalyvių neužsiima kūrybine veikla („Paskutinį kartą kažką panašaus dariau pradinėse klasėse.“). Kitos pačios rengia kūrybinę veiklą darbiniame kontekste, klientams, taip pat namuose, su vaikais („Mes su vaiku visada lipdydavome Užgavėnių kaukes.").
Dirbtuvėse pakvietėme atsipalaiduoti ir įsitraukti į kūrybinį procesą su moliu. Molyje radosi vaizdai, kurie atspindi kasdienybės ar išskirtinių situacijų patirtis:
„Dariau stadioną... Čia žaidėjai, o čia – batai, įvairaus dydžio...“
„Mes su vaiku visada lipdydavome Užgavėnių kaukes. Iš klijų, laikraščių. Darydavome plaukus... Ir čia taip dariau".
„Čia yra senoviniai ąžuolai, prūdas iškastinis. Galima valtele paplaukioti. Važiuosiu čia šiemet grėbti lapų...“
„Kai turiu laisvą minutę, parašėse piešiu peles. Nežinau, kodėl. O čia tokią didelę padariau..."
„Aš smulkiai dariau. Mano vaikas taip daro...“
„Kiekvienas sumetėm savo molį. Mintis buvo, kad gyvenimas yra pragaras. Pragaras, apipintas gėlytėmis...“
Kai kurioms dalyvėms pavyko atsipalaiduoti ir pasiduoti improvizacijai, atsitiktinumui:
„Negalvojau, ką darau. Dėlioju... žiūriu, tarsi akis, o čia vyzdys. Toliau – palikim. Žiūriu, kažkas daro mažus rutuliukus. Ir aš pradėjau... Procese galvojau, kad kažkas susidėlios. Akis – ateitis, gal. Gėris. Meilė. Kažkas uždėjo širdelę. Kaip tik... Nežinau, kas.“
Dalyvės pastebėjo, kad dirbtuvių metu vyko vidinė transformacija:„Į pabaigą radosi noras susikalbėti. Pradžioje – ne...“ Taip pat - pajuto, kad esame linkę nustatyti tam tikras vidines ribas net ir veikloje, kuri kviečia atsipalaiduoti: „Buvo nedrąsu eiti į kito zoną. Nedrąsu. Nežinojau, ką galiu pridėti...“
Specialiąją meno pažinimo programą „Susitikime muziejuje“, skirtą demencijos sindromą turintiems, Alzheimerio liga sergantiems asmenims ir jų globėjams bei slaugytojams rengia VšĮ "Socialiniai meno projektai", remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
Dirbtuves padeda įgyvendinti: Kauno Alzheimerio klubas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių socialinių paslaugų centras, Fotografijos muziejus (Šiaulių „Aušros“ muziejus), Klaipėdos Krašto Alzheimerio Ligos Klubas „Atmena“, Prano Domšaičio galerija (Lietuvos dailės muziejus).
Maždaug pusė dalyvių neužsiima kūrybine veikla („Paskutinį kartą kažką panašaus dariau pradinėse klasėse.“). Kitos pačios rengia kūrybinę veiklą darbiniame kontekste, klientams, taip pat namuose, su vaikais („Mes su vaiku visada lipdydavome Užgavėnių kaukes.").
Dirbtuvėse pakvietėme atsipalaiduoti ir įsitraukti į kūrybinį procesą su moliu. Molyje radosi vaizdai, kurie atspindi kasdienybės ar išskirtinių situacijų patirtis:
„Dariau stadioną... Čia žaidėjai, o čia – batai, įvairaus dydžio...“
„Mes su vaiku visada lipdydavome Užgavėnių kaukes. Iš klijų, laikraščių. Darydavome plaukus... Ir čia taip dariau".
„Čia yra senoviniai ąžuolai, prūdas iškastinis. Galima valtele paplaukioti. Važiuosiu čia šiemet grėbti lapų...“
„Kai turiu laisvą minutę, parašėse piešiu peles. Nežinau, kodėl. O čia tokią didelę padariau..."
„Aš smulkiai dariau. Mano vaikas taip daro...“
„Kiekvienas sumetėm savo molį. Mintis buvo, kad gyvenimas yra pragaras. Pragaras, apipintas gėlytėmis...“
Kai kurioms dalyvėms pavyko atsipalaiduoti ir pasiduoti improvizacijai, atsitiktinumui:
„Negalvojau, ką darau. Dėlioju... žiūriu, tarsi akis, o čia vyzdys. Toliau – palikim. Žiūriu, kažkas daro mažus rutuliukus. Ir aš pradėjau... Procese galvojau, kad kažkas susidėlios. Akis – ateitis, gal. Gėris. Meilė. Kažkas uždėjo širdelę. Kaip tik... Nežinau, kas.“
Dalyvės pastebėjo, kad dirbtuvių metu vyko vidinė transformacija:„Į pabaigą radosi noras susikalbėti. Pradžioje – ne...“ Taip pat - pajuto, kad esame linkę nustatyti tam tikras vidines ribas net ir veikloje, kuri kviečia atsipalaiduoti: „Buvo nedrąsu eiti į kito zoną. Nedrąsu. Nežinojau, ką galiu pridėti...“
Specialiąją meno pažinimo programą „Susitikime muziejuje“, skirtą demencijos sindromą turintiems, Alzheimerio liga sergantiems asmenims ir jų globėjams bei slaugytojams rengia VšĮ "Socialiniai meno projektai", remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
Dirbtuves padeda įgyvendinti: Kauno Alzheimerio klubas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių socialinių paslaugų centras, Fotografijos muziejus (Šiaulių „Aušros“ muziejus), Klaipėdos Krašto Alzheimerio Ligos Klubas „Atmena“, Prano Domšaičio galerija (Lietuvos dailės muziejus).
RSS Feed