Renginys Vilniuje buvo sutelktas ties orientavimosi erdvėje klausimu. Nacionalinėje dailės galerijoje viešėjusi Lise Rystad pristatė sprendimus senuose Norvegijos muziejų pastatuose, padedančius padidinti asmenų orientavimąsi erdvėje. Nemažai fizinio prieinamumo iššūkių, kylančių Norvegijoje yra aktualūs ir Lietuvoje – ne visus senus pastatys galima padaryti fiziškai pilnai visiems prieinamus, dažnai trūksta sąmoningumo ir pritaikymo sprendimų kontrolės, kt.
Negalią turinčių asmenų atstovai pritarė pristatytiems Lietuvos meno muziejų prieinamumo tyrimo rezultatams ir kvietė muziejininkus į juos atsižvelgti. „Pristatėte visa, su kuo susiduriu norėdama būti savarankiška“ – minėjo asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovė, pritardama tam, jog negalią turintys asmenys turi labai ribotas galimybes būti savarankiški.
Muziejininkai tuo tarpu buvo tylūs komentuoti ar reflektuoti pristatytą muziejų prieinamumo situaciją..
Auditorija išsakė lūkesčius, kad šis tyrimas kažkur vestų, kad jis, kaip daug kitų gerų įgyvendinamų iniciatyvų, neliktų stalčiuose. Kas toliau? Kas po to?
„Turiu dukterį, su kuria einame į muziejus, visu einame, kur galime pakliūti. Tai yra dideli iššūkiai, su kuriais susiduria ne vien žmonės, kurie turi negalią. Tai yra prieinamumo klausimai, kurie yra svarbūs daugeliui.“ Vadovaujantis universaliojo dizaino principais, nėra būtina galvoti apie kažkokią konkrečią auditoriją - tuomet visiems tampa patogu gyventi.
Diskusijos metu buvo sutarta, jog muziejams yra reikalinga turėti galimybę kreiptis dėl konsultacijų į negalią turinčių asmenų atstovus. Rezultatų pristatymo leidinyje numatoma pateikti informaciją apie galimybę gauti konsultacijas prieinamumo didinimo klausimais. 

E. Gudonytės ir P. Šnaro fotografijos.

Renginys Kaune buvo postūmis kalbėti apie strateginį muziejų veikimą. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje apsilankę Karlas Arvidssonas (Geteborgo miesto muziejus/Jūreivystės muziejus-akvariumas) ir Satu Itkonen (Ateneum muziejus/Suomijos nacionalinė galerija) pristatė iniciatyvas, kaip keisti vidinę muziejų asmosferą, stiprinti tarpusavio supratimą ir palaikymą, kaip prieinamumo klausimus paversti visiems aktualiais.
Auditorijoje buvęs klausos negalią turintis asmuo, pažymėjo, jog lankymasis muziejuose yra diegiamas nuo vaikystės. Jeigu tokio "įpročio" neturėjai, taip iš niekur vargiai pradėsi lankytis. Turint omenyje, kad klausos negalią turintieji yra itin reti svečiai muziejuose, būtina skirti daugiau dėmesio komunikacijai ir svetingumui. VIenas iš jo siūlymų - lankytojus sutinkantiems darbuotojams suteikti gestų kalbos pagrindus. Juk išmokti pasakyti "labas" gestų kalba yra lengva.

Remio Ščerbausko fotografijos.