,,Šiandien kultūros sektoriui tenka atsakomybė didinti meno prieinamumą visuomenei. Muziejų, menininkų ir meno organizacijų veikla telkiant ir stiprinant bendruomenes gali sudaryti sąlygas įvairaus amžiaus, skirtingų interesų ir galimybių turintiems asmenims burtis ir didinti saviraišką“, – teigia renginio organizatoriai.
Tarptautinis renginys „Meno prieinamumas: muziejai, bendruomenės ir socialinės atskirties grupės“ yra sutelktas ties klausimu, kaip kultūros ir meno kūrėjai bei organizacijos gali savo veikla kurti pokyčius visuomenėje. Norėdamas būti bendruomenės centru, muziejus pirmiausiai turi tapti besimokančia, o žengdamas dar toliau – dalyvaujamojo valdymo („participatory governance“) organizacija, kuri nori žinoti, ar muziejus yra jos auditorijos gyvenimo dalis, skatina domėjimąsi ir stiprina emocinį auditorijos ryšį su kultūra. Muziejaus savianalizė ir komunikacijos būdų paieškos gali pasiūlyti priemonių, kaip asmenys socialinėje atskirtyje galėtų džiaugtis kultūros vertybėmis, dalyvauti kūrybiniuose procesuose, per meną pažinti pasaulį, save ir kitus. Šiandien menininkų ar jų grupių meninė kūryba gali būti plėtojama kaip bendruomenę kuriantis ar stiprinantis procesas. Panašiai, kaip muziejus ar kita kultūros organizacija, menininkas gali tapti stebėtoju – tyrėju, kurio objektas – socialinės atskirties situacijos. Nuotraukos iš renginio:
Foto Eglė Gudonytė
|
PRANEŠĖJAI:
Psichologė, profesionali šokėja, šokio poveikio sveikatai praktikė. 2014–2015 m. buvo projekto „Šokio laboratorija“ (organizatorė VšĮ „Socialiniai meno projektai“), kuriame meninė veikla vykdoma bendradarbiaujant su psichikos sveikatos, atminties sutrikimų, intelekto negalią turinčiais asmenimis, senjorais, meno vadovė. Nuo 2016 m. A. Brilingienė rengia šokio ir judesio seansus Kauno psichikos sveikatos centre, dalyvavo plėtojant Daugiajutimę programą projekte „Muziejai, menas ir Alzheimeris“.
Muziejaus edukatorė, meno prieinamumo ambasadorė. „Butler“ galerijoje Kilkenyje rengia edukacines programas, skirtas įvairiai auditorijai. Po stažuotės Moderniojo meno muziejuje (MoMA) Niujorke, Bairbre-Ann ėmė intensyviai domėtis meno prieinamumo programomis demenciją turintiems asmenims. Yra nuolatinė tarptautinių renginių pranešėja, veda mokymus muziejų darbuotojams ir socialinio darbo specialistams. Lietuvoje 2014 ir 2015 m. Bairbre-Ann Lietuvos muziejų edukatoriams vedė mokymų programą „Susitikime muziejuje“, paremtą MoMA patirtimi. „Susitikime muziejuje“ siekia paskatinti naujų, į auditorijos poreikius orientuotų paslaugų, atsiradimą meno muziejuose.
Organizacijos „The Cad Factory“ meno vadovas. „The Cad Factory“ su tarptautiniais partneriais įgyvendina paveikius meno projektus, įkvėptus autentiškos patirties, etikos problemų, žmonių ir vietovių. Menų magistro kūryboje – eksperimentinė šiuolaikinio meno praktika (garso, vaizdo instaliacijos ir performansai), ypač domisi įvietinta (site-specific) kūryba. Darbas su įvairiais partneriais ir sudėtingų temų, kurias atveria išgyventos bendruomenių patirtys, tyrinėjimas V. McEwano kūrybai suteikia dinamiškumo. Savo darbais menininkas siekia paskatinti viešas diskusijas, kokį vaidmenį bendruomenėse atlieka menas. V. McEwanas yra Nacionalinės meno ir sveikatos sąveikos vadovaujamos grupės (NSW/ACT State Leadership Group for Arts and Health) narys, Australijos vyriausybės meno ir kultūros politikos programos „Arts NSW“ stipendininkas (2014–2016 m.), 2015 m. buvo Australijos nacionalinio muziejaus rezidencijos menininkas.
Daugiau: www.vicmcewan.com/; www.cadfactory.com.au/; https://issuu.com/vicmcewan
Daugiau: www.vicmcewan.com/; www.cadfactory.com.au/; https://issuu.com/vicmcewan
Nacionalinės dailės galerijos edukacinių programų kuratorė. Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo sekcijos valdybos narė. Rengia seminarus muziejininkams (pranešimų temos: „Įtraukiančios edukacinės veiklos muziejuje“, „Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai muziejuje“). Bendradarbiaudama su partneriais, kuria ir įgyvendina kūrybinių dirbtuvių programas įvairioms visuomenės grupėms. 2016 m. kartu su kolegomis kuravo tarpdisciplininę parodą „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“, parodą akliesiems ir silpnaregiams „Menas tamsoje. Taktilinė skulptūrų paroda iš LDM rinkinio“. Subrandino Lietuvos muziejų asociacijos renginį „Idėjų mugė“ (2015, 2016) ir jį įgyvendino, dalyvavo plėtojant Daugiajutimę programą projekte „Muziejai, menas ir Alzheimeris“.
Meno istorikė, muziejų edukatorė, besidominti meno ir visuomenės sąveika. 2015 m. daktaro laipsnį įgijo Londono universiteto Courtauldo meno institute (Courtauld Institute of Art). Šiuo metu vykdo tyrimą pagal stažuočių po doktorantūros programą Helsinkio universitete, dirba kviestine dėstytoja Aalto universitete. Tyrimų sritys: šiuolaikinis menas, auditorijos dalyvavimas, meno institucijos ir socialinis meno kontekstas. Anksčiau dirbo edukacijos vadove Helsinkio šiuolaikinio meno muziejuje „Kiasma“. Dr. Kaitavuori yra viena iš Suomijos muziejų edukatorių asociacijos, kuriai anksčiau vadovavo, steigėjų.
Meno poveikio sveikatai tyrėja, VšĮ „Socialiniai meno projektai“ kūrybinių idėjų iniciatorė. Biomedicinos mokslų daktarė, remdamasi daktaro disertacijoje atlikto tyrimo rezultatais, rekomenduoja meninę veiklą naudoti kaip intervenciją darbovietėje, siekiant stiprinti slaugos personalo gerovę ir sveikatą, padėti mažinti patiriamą stresą ir nuovargį, skatinti kūrybinę raišką, stiprinti tarpusavio santykius ir bendruomeniškumą darbe. S. Karpavičiūtės profesinių interesų sritys yra: menas sveikatai, kultūros prieinamumas pažeidžiamoms grupėms, dalyvavimo meninėje / kūrybinėje veikloje poveikis asmens gerovei ir psichikos sveikatai, sveikatos priežiūros darbuotojų gerovė darbe.
Mančesterio metropolijos universiteto Meno sveikatai katedros vadovas. Šis 1987 m. įsteigtas universiteto padalinys atlieka tarpsektorinius kultūros, menų ir sveikatos tyrimus. Mančesterio meno mokyklos (Manchester School of Art) Meno, sveikatos ir socialinio teisingumo docentas. Vienas iš Nacionalinės menų, sveikatos ir gerovės sąjungos (National Alliance for Arts, Health and Well-being) įkūrėjų; yra Šiaurės vakarų menų ir sveikatos tinklo (North West Arts and Health Network) atstovas. C.Parkinsonas rengia meno poveikio sveikatai mokymus, skaito paskaitas, veda seminarus, yra dažnas kviestinis pranešėjas svarbiausiuose tarptautiniuose meno poveikio sveikatai renginiuose.
Reguliariai rašo tinklaraštyje: http://artsforhealthmmu.blogspot.co.uk
Reguliariai rašo tinklaraštyje: http://artsforhealthmmu.blogspot.co.uk
Kultūros projektų iniciatorė, projektų vadovė, kuratorė, meno poveikio sveikatai tyrėja, VšĮ „Socialiniai meno projektai“ direktorė. Sveikatos, socialinių paslaugų ir kultūros sektorių srityje veikianti VšĮ „Socialiniai meno projektai“ įgyvendina meno projektus (spektaklius, parodas, pasirodymus ir kūrybos eksperimentus), kūrybines (dalyvaujamąsias) įvairių meno žanrų dirbtuvių programas, mokymus ir meno poveikio sveikatai tyrimus, kuriais siekiama stiprinti asmenų gerovę, didinti kultūros paslaugų prieinamumą visuomenės įvairovei ir atkreipti dėmesį į meno prieinamumo klausimus.
Menininkė, Danijos nacionalinės galerijos meno edukatorė. Su kolegomis muziejuje bei partneriais (kalbų mokyklomis, imigrantų ir pabėgėlių centrais) rengia įvairius įtraukties projektus. A. Skov taip pat dirba gide, nuolat domisi naujais meno kūrinių komunikavimo būdais. Pagrindiniai žodžiai, apibūdinantys jos darbą muziejuje: įvairovė, dalyvavimas ir kūrybiškumas. Menininkė savo kūrybą yra eksponavusi Danijoje ir daugelyje kitų šalių. Ji yra įgijusi skandinavų literatūros ir kalbos magistro, šiemet įgis meno istorijos bakalauro laipsnius. Turi ilgametę mokymo rašymo, taip pat darbo komunikacijos srityje patirtį.
Renginio partneriai:
Renginys yra projektų Museums, Art & Alzheimer's ir Lietuvos meno muziejų paslaugų prieinamumo socialinės atskirties grupių asmenims tyrimas dalis. Projektą MMA finansuoja Europos Komisija. Kultūros srities tyrimų projektą „Lietuvos meno muziejų paslaugų prieinamumo socialinės atskirties grupių asmenims tyrimas“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.