Menas IR psichikos sveikata:kultūros, gerovės ir humanizmo sinergija, nėra kodėl (čia ir dabar),
tai mano pasirinkimas, o koks tavo? Simona Karpavičiūtė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ►PILNAS MANIFESTAS ŽEMIAU ►
|
|
Manifestas už meną ir psichikos sveikatą!
Spalio 10 d. minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, skelbiame manifestą „Už meną ir psichikos sveikatą“!
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad „Sveikata yra visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalių nebuvimas“.
Psichikos sveikata yra integrali sveikatos dalis. Žmogus teigiamai vertina savo psichikos sveikatą, kai patiria gerų emocijų, pozityviai vertina ir rūpinasi savimi, kitais ir aplinka, produktyviai gyvena ir dirba, sėkmingai susidoroja su kasdienybėje patiriama įtampa, prisitaiko prie gyvenimo pokyčių. Psichikos sveikata ir gerovė yra būtina tam, kad galėtume mėgautis gyvenimu.
Visiems susiklosto situacijų, kurios silpnina psichikos sveikatos gerovę – tuomet esame nuliūdę, įsitempę, sunkiai pavyksta susidoroti su įvairiais rūpesčiais – patyrus praradimą, išgyvenant vienišumą, tarpusavio santykių problemas, nerimaujant dėl darbo ar pajamų. Yra priežasčių, kurios mus padaro dar labiau pažeidžiamus – smurtas, socialinė izoliacija, diskriminacija, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, liga, skurdas, nedarbas ir kt.
Manifestą įkvėpė konferencija „Menas ir psichikos sveikata. Kūrybinė partnerystė – politika ir praktika“, po kurios pakvietėme Lietuvos kultūros ir meno, sveikatos, politikos ir kitų sričių atstovus paskelbti žinią, kodėl kultūra ir menas yra svarbūs psichikos sveikatai. Jų išsakytos mintys įpintos į Manifesto tekstą.
Manifesto kūrėjai tiki, kad kultūra, menas ir dalyvavimas kūrybinėje meno veikloje gali ir turi būti pasitelkiamas kaip priemonė visuomenės psichikos sveikatai stiprinti ir palaikyti.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad „Sveikata yra visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalių nebuvimas“.
Psichikos sveikata yra integrali sveikatos dalis. Žmogus teigiamai vertina savo psichikos sveikatą, kai patiria gerų emocijų, pozityviai vertina ir rūpinasi savimi, kitais ir aplinka, produktyviai gyvena ir dirba, sėkmingai susidoroja su kasdienybėje patiriama įtampa, prisitaiko prie gyvenimo pokyčių. Psichikos sveikata ir gerovė yra būtina tam, kad galėtume mėgautis gyvenimu.
Visiems susiklosto situacijų, kurios silpnina psichikos sveikatos gerovę – tuomet esame nuliūdę, įsitempę, sunkiai pavyksta susidoroti su įvairiais rūpesčiais – patyrus praradimą, išgyvenant vienišumą, tarpusavio santykių problemas, nerimaujant dėl darbo ar pajamų. Yra priežasčių, kurios mus padaro dar labiau pažeidžiamus – smurtas, socialinė izoliacija, diskriminacija, pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, liga, skurdas, nedarbas ir kt.
Manifestą įkvėpė konferencija „Menas ir psichikos sveikata. Kūrybinė partnerystė – politika ir praktika“, po kurios pakvietėme Lietuvos kultūros ir meno, sveikatos, politikos ir kitų sričių atstovus paskelbti žinią, kodėl kultūra ir menas yra svarbūs psichikos sveikatai. Jų išsakytos mintys įpintos į Manifesto tekstą.
Manifesto kūrėjai tiki, kad kultūra, menas ir dalyvavimas kūrybinėje meno veikloje gali ir turi būti pasitelkiamas kaip priemonė visuomenės psichikos sveikatai stiprinti ir palaikyti.
Manifesto draugai: Nacionalinė dailės galerija, Britų Taryba, „The Tiltas Trust“ labdaros fondas, Clive Parkinson ir Mančesterio Metropolijos universiteto Meno sveikatai katedra, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija.
Manifestas yra programos „Menas ir psichikos sveikata“ dalis.
Manifestas yra programos „Menas ir psichikos sveikata“ dalis.