Šių metų vasarą projekte „Susitikime muziejuje“ rengiame tapybos ant šilko dirbtuves, skirtas demenciją turinčių ar Alzheimerio liga sergančių asmenų globėjams ir šeimos nariams. Į dirbtuves kviečiame globėjus-šeimos narius, kuriuose vienija Alzheimerio ligos klubai Kaune ir Klaipėdoje, bei demenciją turinčiais žmonėmis besirūpinančius specializuoto centro Vilniuje darbuotojus.
 
Ieva ir Simona kviečia juos dalyvauti tapybos ant šilko dirbtuvėse. Tapyba ant plonyčio, švytinčio, natūralaus šilko audinio pilna paslapčių, ryškiaspalvis jos rezultatas visada nustebina. Dirbtuvių dalyviai susipažins su tapybos ant šilko priemonėmis, technika ir būdais.
 
„Susitikime muziejuje“ – iniciatyva, kuria siekiame didinanti meno prieinamumą demenciją turintiems ir Alzheimerio liga sergantiems asmenims bei jų globėjams ir šeimos nariams apima įvairią veiklą, vizitų į muziejų programą, meninės veiklos dirbtuves, mokymus.  
 
Programą remia Lietuvos kultūros taryba. Programos partneriai: Klaipėdos krašto Alzheimerio ligos klubas „Atmena“, Kauno Alzheimerio klubas, Fabijoniškių socialinių paslaugų namai.  

Bendradarbiaudami su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje ir Taikomosios dailės ir dizaino muziejumi parodoje „Orų dienoraščiai“ įgyvendiname programą, skirtą demenciją turintiems ir Alzheimerio liga sergantiems asmenims bei jų globėjams ir šeimos nariams.

Programa kviečia dalyvius tyrinėti  juslėmis ir jaukiame pokalbyje Skandinavijos šalių gamtovaizdžių įkvėptą dizainerių ir amatininkų kūrybą kaip daugiaprasmį pasakojimą. Vizitas į ekspozicijos erdvę paremtas individualiu dėmesiu kiekvienam lankytojui, paskatinant, kad kiekvienas susikurtų savą santykį su meno objektu. Norintiems dalyvauti programoje meninis pažinimas nėra svarbus, nes patirtis yra sutelkiama į dabarties momentą.

Daugiajutimė programa parodoje „Orų dienoraščiai“ yra tęstinio projekto „Susitikime muziejuje“, kuriame siekiama didinti meninės veiklos prieinamumą demenciją turintiems, Alzheimerio liga sergantiems asmenims ir jų globėjams, dalis.

Daugiajutimės programos parodoje „Orų dienoraščiai“ partneriai: Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Projektą „Susitikime muziejuje“ remia Lietuvos kultūros taryba.

Fotografijoje - „Susitikime muziejuje“ veikla Kauno bienalėje (E. Gudonytė).

Iškart po šv. Velykų, 2019 m. balandžio 26-29 d. Ieva ir Simona turėjo išskirtinę progą dalyvauti programoje „Age/ncy: Art, Ageing & Transition“, kuri vyko Tate Modern muziejuje Londone. “Age/ncy” programa – kūrybinė bendradarbiavimo, idėjų generavimo, diskusijų apie amžių, senėjimą bei gyvenimo tėkmę erdvė.

Remdamiesi Lietuvoje įgyvendintų projektų patirtimi, "Age/ncy" programai sukūrėme tris daugiajutimes veiklos programas, kurios kvietė sąmoningai (angl. mindfully) tyrinėti Tate Modern muziejų kaip visumą. Ekskursijų metu stebėjome muziejaus garsovaizdžius (angl. soundscapes), tyrinėjome savo kūno reakcijas į patirtį įvairiose pastato vietose bei sąryšyje su atrinktais tokių autorių kaip Antony Gormley (Be pavadinimo (Pranciškui), 1985), Anish Kapoor (Ishi šviesa, 2003), Gerhard Richter (Cage (1) - (6)) kūriniais.

Ekskursijos metu velykinis margutis buvo kai kurių Tate Modern kūrinių tyrinėjimo priemonė. Perteikdamas daugybę simbolinių prasmių jis ne vien turi sąsają su skulptoriaus Anish Kapoor skulptūra „Ishi šviesa“, bet pasivaikščiojimo metu taip pat įkūnijo sąmoningo aplinkos ir savo patirties (ne vien to, ką matome, bet ir ką girdime, jaučiame kūno paviršiumi) stebėjimo, viso to, kas kuria mūsų patirties visumą čia ir dabar, mintį.
Galų gale veikloje dalyvavusieji taip pat galėjo susipažinti su mažyčiu Lietuvos kultūros fragmentu – velykinių kiaušinių marginimo tradicija. Kas galėjo pamanyti, kad visa tai galėtų vykti Tate Modern?

Ekskursijoje susitikus su skirtingų kultūrų ir įvairaus amžiaus dalyviais, netikėtai daug istorijų buvo susijusios su maisto ruošimu arba velykiniais valgiais: „Šiuose kūriniuose slypi atvirumas netikėtumui, nuostabai. Panašiai būna dažant kiaušinius velykiniam stalui – niekada nežinai, koks raštas nusės ant lukšto, kol galų gale neištrauki jų iš viralo su raudonuoju kopūstu ar kitomis dažymo priemonėmis.“ „Šie darbai man primena mano falafelius... Niekada nebūčiau pamaniusi, kad tai galėtų būti susiję su patirtimi muziejuje,“ – pasakojo dalyviai.

Už pagalbą organizuojant mūsų dalyvavimą programoje dėkojame partneriams The Tiltas Trust ir Flourishing Lives Coaltion. Tate Modern įgyvendinta programa yra paremta mūsų įgyvendinamais projektais Lietuvoje (Susitikime muziejuje), kur daugiajutimę veiklą rengiame muziejuose, bendruomenių ir socialinių paslaugų kontekstuose. Ši praktika Lietuvoje yra sutelkta į demenciją turinčius ir Alzheimerio liga sergančius asmenis, jų globėjus ir šeimos narius.

Romonos Zocalli, Ievos Petkutės, Flourishing lives forografijos.

2018 m. lapkričio 29 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje vyko 2017–2018 m. šalies muziejuose įgyvendinto Lietuvos meno muziejų paslaugų prieinamumo socialinės atskirties grupių asmenims tyrimo rezultatų pristatymas. 
Pristatyme dalyvavę muziejininkai įvardijo poreikį muziejams konsultuotis su negalią turinčiais asmenimis ir jų atstovais. Muziejams yra aktualu gauti konsultacijas, siekiant didinti muziejų informacijos ir fizinį prieinamumą, rengiant mokymus darbuotojams, plėtojant meno patyrimą praplečiančias paslaugas, taip pat – vertinant bendrą muziejų paslaugų kokybę ir prieinamumą. 
Kreipiamės į negalią turinčių asmenų atstovus kviesdami būti muziejų konsultantais ir prisidėti prie jų teikiamų paslaugų prieinamumo didinimo. Surinkta informacija apie asmenis ir organizacijas, sutinkančias teikti konsultacijas muziejams, bus įtraukta į Lietuvos meno muziejų prieinamumo negalią turintiems asmenims situaciją pristatantį leidinį, kuris bus išplatintas Lietuvos muziejams kitų metų pradžioje. 

Naudodamiesi šia informacija muziejininkai turės galimybę kreiptis į Jus ir kviesti pakonsultuoti įvairiais prieinamumo klausimais. 

Konsultavimas yra darbas, kuris padeda užtikrinti kokybę. Finansinis atlygis už konsultacijas yra derybų tarp muziejų ir konsultantų klausimas. 

Ar muziejaus lankytojui parodyti, kad AŠ TAVE MATAU IR GIRDŽIU, yra per daug intymu?
Norvegijos menininkė Ivanir Sybilla Hasson Utenoje, Lietuvos muziejų prieinamumo tyrimo rezultatų pristatymo renginyje vedė dirbtuves „Aš ir Tu: nuoširdus susitikimas“ (angl. "authentic meeting").
Ivanir, ne vienerius metus dirbusi muziejuje, kaip edukatorė ir kaip rezidencijos menininkė, veikloje remiasi filosofo M.Buberio mintimi, jog mes patiriame pasaulį kurdami santykį su aplinka ir kitais žmonėmis.

Fotografijos muziejuje (Šiaulių „Aušros“ muziejuje) pristatėme Lietuvos meno muziejų prieinamumo tyrimą, kurio kontekste siekiame paskatinti dialogą tarp muziejų ir jų auditorijų. Tikimės, kad šis tyrimas padės padaryti matomus kai kuriuos daugialypio prieinamumo klausimo aspektus, įneš daugiau susikalbėjimo tarp muziejų, atsakingų asmenų, ir auditorijų. 

Bendradarbiaudami su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje pakvietėme į renginį Muncho muziejaus Osle direktoriaus pavaduotoją, Gerd Elise Mørland, kuri yra atsakinga už visuomenei skirtų programų strategijos kūrimą ir įgyvendinimą.
Muncho muziejus – labiausiai lankomas muziejus Norvegijoje, kryptingai siekiantis gerinti paslaugų kokybę, atsižvelgiant į įvairius visuomenės poreikius. Pranešėja pristatė, kaip sekėsi 2017 m. Edvardo Muncho muziejuje įgyvendintoje parodoje „Head by Head - Cronqvist | Bjørlo | Munch“  pritaikyti išmaniąją aplikaciją, suteikiančią savarankiško lankymosi galimybę regos ir klausos negalią turintiems asmenims.
 
Edvardo Tamošiūno fotografijos.