Viena aišku - po mokyklos žmonės nustoja piešti, užsiimti kūryba ir vaizduotės mankšta. Šią savaitę kartu globėjais ir šeimos nariais tapėme ant šilko. Makaluoti dažus ir atrasti tai, ko nesi bandęs visada smagiau panašią patirtį turinčiųjų grupėje:
„Nesitikėjau, kad man pavyks kažką tokio sukurti.“ (globėja)
 „Esu mačiusi margintą šilką, bet neturėjau žalio supratimo, kaip tai padaro. Dabar ir aš žinosiu, nes pabandžiau.“ (globėja)
„Druska ir šilkas – na ir derinys! Negaliu patikėti.“ (darbuotoja)
 „Nupiešiau sraigę, skruzdėlę ir plaštakę ir čia kur išsiliejo dažas – jų visatos centras, link kurio jie keliauja.“ (šeimos narė)
 „Visa tai labai nauja ir smagu - galėsime su klientais tai pritaikyti, jiems tikrai patiktų.“ (darbuotoja)

Dirbtuvės - projekto "Susitikime muziejuje" dalis.
Programą remia Lietuvos kultūros taryba. Programos partneriai: Klaipėdos krašto Alzheimerio ligos klubas „Atmena“, Kauno Alzheimerio klubas, Fabijoniškių socialinių paslaugų namai.  

Šių metų vasarą projekte „Susitikime muziejuje“ rengiame tapybos ant šilko dirbtuves, skirtas demenciją turinčių ar Alzheimerio liga sergančių asmenų globėjams ir šeimos nariams. Į dirbtuves kviečiame globėjus-šeimos narius, kuriuose vienija Alzheimerio ligos klubai Kaune ir Klaipėdoje, bei demenciją turinčiais žmonėmis besirūpinančius specializuoto centro Vilniuje darbuotojus.
 
Ieva ir Simona kviečia juos dalyvauti tapybos ant šilko dirbtuvėse. Tapyba ant plonyčio, švytinčio, natūralaus šilko audinio pilna paslapčių, ryškiaspalvis jos rezultatas visada nustebina. Dirbtuvių dalyviai susipažins su tapybos ant šilko priemonėmis, technika ir būdais.
 
„Susitikime muziejuje“ – iniciatyva, kuria siekiame didinanti meno prieinamumą demenciją turintiems ir Alzheimerio liga sergantiems asmenims bei jų globėjams ir šeimos nariams apima įvairią veiklą, vizitų į muziejų programą, meninės veiklos dirbtuves, mokymus.  
 
Programą remia Lietuvos kultūros taryba. Programos partneriai: Klaipėdos krašto Alzheimerio ligos klubas „Atmena“, Kauno Alzheimerio klubas, Fabijoniškių socialinių paslaugų namai.  

Linkime JUMS jaukių švenčių!
AČIŪ, kad buvote kartu. Susitikime ir kitąmet*
Būkit ŠILTAI,
Ieva ir Simona

Kiekvienam svarbu, kad jį/ją matytų ir girdėtų, nepriklausomai nuo konteksto - šeimose, darbuose, gydymo įstaigose, mokyklose, politikoje... Muziejuose tai ypač svarbu tiems lankytojams, kurie nėra labai motyvuoti čia ateiti – t.y. ne meno profesionalams, mėgėjams ir jų aplinkos žmonėms. Jeigu šitie, „nesusimotyvavę“, jau čia atsidūrė, jų patirčiai dažnai didžiausią įtaką turi muziejų darbuotojų svetingumas – pasakojo tyrime kalbinti žmonės. 
Ivanir dirbtuvėse kartu su muziejininkais tyrinėjome, kaip formuojame savo santykį su ką tik sutiktu žmogumi. Dėkui visiems dalyviams, kurie apniukusį penktadienį atvyko į Uteną! Taip pat M. ir A. Miškinių viešajai bibliotekai bei nuostabiai jos direktorei Vidai už svetingumą*

Projekto partneriai: Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, nacionalinė agentūra „Culture for All“ (Suomija), Lietuvos sporto universitetas, Slaugos darbuotojų ir farmacijos specialistų kompetencijų centras.

Renginys Vilniuje buvo sutelktas ties orientavimosi erdvėje klausimu. Nacionalinėje dailės galerijoje viešėjusi Lise Rystad pristatė sprendimus senuose Norvegijos muziejų pastatuose, padedančius padidinti asmenų orientavimąsi erdvėje. Nemažai fizinio prieinamumo iššūkių, kylančių Norvegijoje yra aktualūs ir Lietuvoje – ne visus senus pastatys galima padaryti fiziškai pilnai visiems prieinamus, dažnai trūksta sąmoningumo ir pritaikymo sprendimų kontrolės, kt.
Negalią turinčių asmenų atstovai pritarė pristatytiems Lietuvos meno muziejų prieinamumo tyrimo rezultatams ir kvietė muziejininkus į juos atsižvelgti. „Pristatėte visa, su kuo susiduriu norėdama būti savarankiška“ – minėjo asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovė, pritardama tam, jog negalią turintys asmenys turi labai ribotas galimybes būti savarankiški.
Muziejininkai tuo tarpu buvo tylūs komentuoti ar reflektuoti pristatytą muziejų prieinamumo situaciją..
Auditorija išsakė lūkesčius, kad šis tyrimas kažkur vestų, kad jis, kaip daug kitų gerų įgyvendinamų iniciatyvų, neliktų stalčiuose. Kas toliau? Kas po to?
„Turiu dukterį, su kuria einame į muziejus, visu einame, kur galime pakliūti. Tai yra dideli iššūkiai, su kuriais susiduria ne vien žmonės, kurie turi negalią. Tai yra prieinamumo klausimai, kurie yra svarbūs daugeliui.“ Vadovaujantis universaliojo dizaino principais, nėra būtina galvoti apie kažkokią konkrečią auditoriją - tuomet visiems tampa patogu gyventi.
Diskusijos metu buvo sutarta, jog muziejams yra reikalinga turėti galimybę kreiptis dėl konsultacijų į negalią turinčių asmenų atstovus. Rezultatų pristatymo leidinyje numatoma pateikti informaciją apie galimybę gauti konsultacijas prieinamumo didinimo klausimais. 

E. Gudonytės ir P. Šnaro fotografijos.

Renginys Kaune buvo postūmis kalbėti apie strateginį muziejų veikimą. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje apsilankę Karlas Arvidssonas (Geteborgo miesto muziejus/Jūreivystės muziejus-akvariumas) ir Satu Itkonen (Ateneum muziejus/Suomijos nacionalinė galerija) pristatė iniciatyvas, kaip keisti vidinę muziejų asmosferą, stiprinti tarpusavio supratimą ir palaikymą, kaip prieinamumo klausimus paversti visiems aktualiais.
Auditorijoje buvęs klausos negalią turintis asmuo, pažymėjo, jog lankymasis muziejuose yra diegiamas nuo vaikystės. Jeigu tokio "įpročio" neturėjai, taip iš niekur vargiai pradėsi lankytis. Turint omenyje, kad klausos negalią turintieji yra itin reti svečiai muziejuose, būtina skirti daugiau dėmesio komunikacijai ir svetingumui. VIenas iš jo siūlymų - lankytojus sutinkantiems darbuotojams suteikti gestų kalbos pagrindus. Juk išmokti pasakyti "labas" gestų kalba yra lengva.

Remio Ščerbausko fotografijos.