Linkime JUMS jaukių švenčių!
AČIŪ, kad buvote kartu. Susitikime ir kitąmet*
Būkit ŠILTAI,
Ieva ir Simona

Kiekvienam svarbu, kad jį/ją matytų ir girdėtų, nepriklausomai nuo konteksto - šeimose, darbuose, gydymo įstaigose, mokyklose, politikoje... Muziejuose tai ypač svarbu tiems lankytojams, kurie nėra labai motyvuoti čia ateiti – t.y. ne meno profesionalams, mėgėjams ir jų aplinkos žmonėms. Jeigu šitie, „nesusimotyvavę“, jau čia atsidūrė, jų patirčiai dažnai didžiausią įtaką turi muziejų darbuotojų svetingumas – pasakojo tyrime kalbinti žmonės. 
Ivanir dirbtuvėse kartu su muziejininkais tyrinėjome, kaip formuojame savo santykį su ką tik sutiktu žmogumi. Dėkui visiems dalyviams, kurie apniukusį penktadienį atvyko į Uteną! Taip pat M. ir A. Miškinių viešajai bibliotekai bei nuostabiai jos direktorei Vidai už svetingumą*

Projekto partneriai: Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, nacionalinė agentūra „Culture for All“ (Suomija), Lietuvos sporto universitetas, Slaugos darbuotojų ir farmacijos specialistų kompetencijų centras.

Renginys Vilniuje buvo sutelktas ties orientavimosi erdvėje klausimu. Nacionalinėje dailės galerijoje viešėjusi Lise Rystad pristatė sprendimus senuose Norvegijos muziejų pastatuose, padedančius padidinti asmenų orientavimąsi erdvėje. Nemažai fizinio prieinamumo iššūkių, kylančių Norvegijoje yra aktualūs ir Lietuvoje – ne visus senus pastatys galima padaryti fiziškai pilnai visiems prieinamus, dažnai trūksta sąmoningumo ir pritaikymo sprendimų kontrolės, kt.
Negalią turinčių asmenų atstovai pritarė pristatytiems Lietuvos meno muziejų prieinamumo tyrimo rezultatams ir kvietė muziejininkus į juos atsižvelgti. „Pristatėte visa, su kuo susiduriu norėdama būti savarankiška“ – minėjo asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ atstovė, pritardama tam, jog negalią turintys asmenys turi labai ribotas galimybes būti savarankiški.
Muziejininkai tuo tarpu buvo tylūs komentuoti ar reflektuoti pristatytą muziejų prieinamumo situaciją..
Auditorija išsakė lūkesčius, kad šis tyrimas kažkur vestų, kad jis, kaip daug kitų gerų įgyvendinamų iniciatyvų, neliktų stalčiuose. Kas toliau? Kas po to?
„Turiu dukterį, su kuria einame į muziejus, visu einame, kur galime pakliūti. Tai yra dideli iššūkiai, su kuriais susiduria ne vien žmonės, kurie turi negalią. Tai yra prieinamumo klausimai, kurie yra svarbūs daugeliui.“ Vadovaujantis universaliojo dizaino principais, nėra būtina galvoti apie kažkokią konkrečią auditoriją - tuomet visiems tampa patogu gyventi.
Diskusijos metu buvo sutarta, jog muziejams yra reikalinga turėti galimybę kreiptis dėl konsultacijų į negalią turinčių asmenų atstovus. Rezultatų pristatymo leidinyje numatoma pateikti informaciją apie galimybę gauti konsultacijas prieinamumo didinimo klausimais. 

E. Gudonytės ir P. Šnaro fotografijos.

Renginys Kaune buvo postūmis kalbėti apie strateginį muziejų veikimą. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje apsilankę Karlas Arvidssonas (Geteborgo miesto muziejus/Jūreivystės muziejus-akvariumas) ir Satu Itkonen (Ateneum muziejus/Suomijos nacionalinė galerija) pristatė iniciatyvas, kaip keisti vidinę muziejų asmosferą, stiprinti tarpusavio supratimą ir palaikymą, kaip prieinamumo klausimus paversti visiems aktualiais.
Auditorijoje buvęs klausos negalią turintis asmuo, pažymėjo, jog lankymasis muziejuose yra diegiamas nuo vaikystės. Jeigu tokio "įpročio" neturėjai, taip iš niekur vargiai pradėsi lankytis. Turint omenyje, kad klausos negalią turintieji yra itin reti svečiai muziejuose, būtina skirti daugiau dėmesio komunikacijai ir svetingumui. VIenas iš jo siūlymų - lankytojus sutinkantiems darbuotojams suteikti gestų kalbos pagrindus. Juk išmokti pasakyti "labas" gestų kalba yra lengva.

Remio Ščerbausko fotografijos.

Šių metų lapkričio–gruodžio mėnesiais Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Utenoje įvyks renginiai, kuriais bus pristatyti 2017–2018 m. šalies muziejuose įgyvendinto Lietuvos meno muziejų paslaugų prieinamumo socialinės atskirties grupių asmenims tyrimo rezultatai. Tyrimą atliko VšĮ „Socialiniai meno projektai“, parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
 
​Pirmąkart įgyvendintame Lietuvos dailės muziejų prieinamumo negalią turintiems asmenims tyrime buvo atlikti beveik 100 interviu su įvairias pareigas einančiais muziejų darbuotojais (direktoriais, vedėjais, parodų kuratoriais, edukatoriais, kasos, rūbinės, salių darbuotojais, kt.) bei įvairias negalias turinčių asmenų atstovais. Tyrime atskleisti muziejų bendruomenėje vyraujantys požiūriai į meno prieinamumo svarbą ir šiuo metu įgyvendinamų prieinamumo didinimo strategijų ypatumai. Tyrimas taip pat leido pažinti patirtis, su kuriomis susiduria negalią turintys asmenys, siekdami dalyvauti kultūriniame gyvenime, kurio dalis yra dailės muziejai. 
 
Bendradarbiaudami su Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje, į tyrimo rezultatų pristatymo renginius pakvietėme svečių iš Švedijos, Suomijos ir Norvegijos.
 
Tyrimą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Partneriai: Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, nacionalinė agentūra „Culture for All“ (Suomija), Lietuvos sporto universitetas, Slaugos darbuotojų ir farmacijos specialistų kompetencijų centras.

Įgyvendinti tyrimą padėjo: Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Lietuvos surdologijos centras, dienos centras „Šviesa“, Kauno rajono socialinių paslaugų centras, Neįgaliųjų dienos centras „Lakštutė“, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga ir jos projektas „Be slenksčių“, Lietuvos dailės muziejai. 


Dalyvavimas renginiuose yra laisvas, bet būtina REGISTRACIJA
 
Vietų kiekis ribotas.
Svečių iš Skandinavijos šalių pranešimai bus verčiami į lietuvių kalbą. Renginiai bus verčiami į gestų kalbą.
 
Turite klausimų? Susisiekite [email protected]. 

​

Struktūrinio dialogo tarp Europos Komisijos ir ES kultūros bendruomenės iniciatyva „Voices of Culture“ šiemet sutelkė dėmesį į temą „Socialinė įtrauktis: bendradarbiavimas su kitais sektoriais“. Aptarti sėkmingiausius praktikos pavyzdžius šioje srityje susitikome su ES kultūros lauke veikiančiais ir socialinių pokyčių siekiančiais operatoriais. Kartu parengėme ataskaitą, kuri yra patariamasis dokumentas, įgyvendinant ES darbo planą kultūros srityje (2015–2018 m.), kuriame kultūros prieinamumas ir socialinė įtrautis yra svarbiausias prioritetas. Susipažinkite su ataskaita: http://www.voicesofculture.eu/social-inclusion-partnering-…/

Vakar Šiaulių fotografijos muziejuje įvyko kūrybinės dirbtuvės, kuriose tyrinėjome, kaip, pasitelkdami menines priemones, galime kurti tarpusavio santykius, ne verbaliniu būdu paskatinti bendravimą, minčių raišką. Dirbtuvėse dalyvavo slaugos bei paslaugas į namus teikiančios darbuotojos. Jos kasdienybėje susiduria su dideliu emociniu, psichologiniu krūviu, kur bendravimas ir santykio kūrimas yra būtina sąlyga.

Maždaug pusė dalyvių neužsiima kūrybine veikla („Paskutinį kartą kažką panašaus dariau pradinėse klasėse.“). Kitos pačios rengia kūrybinę veiklą darbiniame kontekste, klientams, taip pat namuose, su vaikais („Mes su vaiku visada lipdydavome Užgavėnių kaukes."). 

Dirbtuvėse pakvietėme atsipalaiduoti ir įsitraukti į kūrybinį procesą su moliu. Molyje radosi vaizdai, kurie atspindi kasdienybės ar išskirtinių situacijų patirtis:
„Dariau stadioną... Čia žaidėjai, o čia – batai, įvairaus dydžio...“
„Mes su vaiku visada lipdydavome Užgavėnių kaukes. Iš klijų, laikraščių. Darydavome plaukus... Ir čia taip dariau".
„Čia yra senoviniai ąžuolai, prūdas iškastinis. Galima valtele paplaukioti. Važiuosiu čia šiemet grėbti lapų...“
„Kai turiu laisvą minutę, parašėse piešiu peles. Nežinau, kodėl. O čia tokią didelę padariau..." 
„Aš smulkiai dariau. Mano vaikas taip daro...“
„Kiekvienas sumetėm savo molį. Mintis buvo, kad gyvenimas yra pragaras. Pragaras, apipintas gėlytėmis...“

Kai kurioms dalyvėms pavyko atsipalaiduoti ir pasiduoti improvizacijai, atsitiktinumui:
„Negalvojau, ką darau. Dėlioju... žiūriu, tarsi akis, o čia vyzdys. Toliau – palikim. Žiūriu, kažkas daro mažus rutuliukus. Ir aš pradėjau... Procese galvojau, kad kažkas susidėlios. Akis – ateitis, gal. Gėris. Meilė. Kažkas uždėjo širdelę. Kaip tik... Nežinau, kas.“
​
Dalyvės pastebėjo, kad dirbtuvių metu vyko vidinė transformacija:„Į pabaigą radosi noras susikalbėti. Pradžioje – ne...“ Taip pat - pajuto, kad esame linkę nustatyti tam tikras vidines ribas net ir veikloje, kuri kviečia atsipalaiduoti: „Buvo nedrąsu eiti į kito zoną. Nedrąsu. Nežinojau, ką galiu pridėti...“

Specialiąją meno pažinimo programą „Susitikime muziejuje“, skirtą demencijos sindromą turintiems, Alzheimerio liga sergantiems asmenims ir jų globėjams bei slaugytojams rengia VšĮ "Socialiniai meno projektai", remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
​
Dirbtuves padeda įgyvendinti: Kauno Alzheimerio klubas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Šiaulių socialinių paslaugų centras, Fotografijos muziejus (Šiaulių „Aušros“ muziejus), Klaipėdos Krašto Alzheimerio Ligos Klubas „Atmena“, Prano Domšaičio galerija (Lietuvos dailės muziejus).