Foto-Eglė Gudonytė
Praėjusią savaitę išėjome pasivaikščioti su Nerijumi. Jau 10 metų neturintis namų Nerijus parodė takus, kuriais vaikščiojo ir pastoges, kuriose glaudėsi.
Gyvenimas – mieste tarsi tamsiam miške, kur budrus naktinis miegas, susidūrimai su žmonėmis, kurie kartais kaip žvėrys, kartais kaip angelai. Tais dažnais kartais, kaip sako mūsų vedlys, „norisi rėkti ir bėgti“. „Miško“ kertėse galima susidurti su keistais gyviais, kurie šnairai žvelgia nuo sienos.
Prisėdus atsidūsta: „Kaip gera taip tiesiog ramiai pabūti ir pakalbėti“.
Netrukus vėl su Nerijumi susitiksime, šįkart, galbūt, jei jis ateis, keliausime į Galeriją
Gyvenimas – mieste tarsi tamsiam miške, kur budrus naktinis miegas, susidūrimai su žmonėmis, kurie kartais kaip žvėrys, kartais kaip angelai. Tais dažnais kartais, kaip sako mūsų vedlys, „norisi rėkti ir bėgti“. „Miško“ kertėse galima susidurti su keistais gyviais, kurie šnairai žvelgia nuo sienos.
Prisėdus atsidūsta: „Kaip gera taip tiesiog ramiai pabūti ir pakalbėti“.
Netrukus vėl su Nerijumi susitiksime, šįkart, galbūt, jei jis ateis, keliausime į Galeriją
RSS Feed
