Su „Padainuok man labanakt“ dalyviais nukeliavom į NDG pamatyti „Miškų ir laukų pozityvus“ Izraelio peizažuose. Galima buvo pajusti, kai tai buvo gera diena ir jos laukėm. Izraelyje niekas nebuvom, tad Sharon Ya‘ari fotografijos paskatino pokalbių apie daugelį dalykų: kantrybę ir ištvermę – kaip vargstančių fotografų dorybes, žydų išėjimą iš senovės Egipto, apie tai, kad Negyvosios jūros vaizdas išties gali būti panašus į mėnulio peizažą (nors ir ten nebuvom), nuodingą Japonijos žuvį fugu, apie senovines fotografijas, kurios yra kažkokios tikresnės ir, tarsi langas, atveriančios vaizdą į šviesesnę tikrovę, apie tai, ar yra „depozitkių“ tuose krūmuose...kurie nakties fotografijoje atrodo kur kas geriau nei dienos. Galiausiai, apie fotografo žvilgsnį, kuris paliktų mus iki begalybės spėlioti apie tai, ką matome – uolą, krioklį, vandens baseiną ar marmuro sieną, jei galų gale neperskaitytume etiketės. Pabaigoje sutarėm, kad gamta yra gražiausia, kas yra. Ir buvimas kartu padeda atrasti stebėjimo malonumą, nes „tuomet nebėgi taip greitai“.
Foto_Eglė Gudonytė
RSS Feed
